lovelis

lovẽlis sm. (2); SD105 1. pagaliukas su išskroda: Nuo lovelio pradėjo sula lašėti Ktk. 2. latakas, kanalas: Iš stemplės tiesiai į trečiąjį [karvės] pilvelį eina lyg ir lovelis, kurio pakraščiai paprastai esti susivėrę ir sudaro vamzdelį rš. Patį bitės geluonį sudaro du uždarytais galais durkleliai ir tarp tų durklelių esąs lovelis rš. 3. Krč dėžutė mokinių rašymo priemonėms laikyti, penalas: Tėvel, padirbk man lovẽlį mokyklon nešioties Ds. Nuspirkau lovẽlį Švnč. 4. Dv įvairių padargų dalis: Skersai kiekvieno šienapjūvės piršto yra lovelis, paliekąs vietos dalgio nugarėlei laisvai judėti rš. Suskaldžiau akselinės lovelį, reikia nor cvekais sukaustyt Mrk. ║ šautuvo dalis: Šautuvo užraktui priklauso ir šautuvo lovelis, kuris jungia vamzdžių apačias su šautuvo buože rš. Lovelis sujungia visas šautuvo dalis, apsaugo vamzdį rš. ║ vežimo užpakalio dalis, susijungianti su įšaučiu: Lovẽlis pavaldo vežimo užpakalį prie šatros Vrn. Šatra prie lovẽlio prisitvirtina ir persikiša Vrn.